Susisiekite:
ADJURO kontoros šeimos teisės specialistas Tomas Ryzgelis atkreipia visuomenės dėmesį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo individualizavimo problemų, kurios gali sąlygoti labai didelės žalos sukėlimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius.
Atsižvelgiant į tai, teisminiuose procesuose būtina individualizuoti kiekvieno vaiko, jo tėvų individualią situaciją, tiek vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių ir individualias savybes, tiek į tėvų turimus tėvystės įgūdžius bei kitas aplinkybes. Individualiai įvertinus situaciją egzistuoja teisinės galimybės tiek laikinąją bendravimo tvarką skaidyti į pereinamuosius laikotarpius, tiek užtikrinti vieno iš tėvų bendravimą su vaiku tik dalyvaujant kitam iš tėvų, arba dalyvaujant tarpininkui, susitikimus organizuojant specializuotose įstaigose (pvz.: vaikų gerovės centruose) ir kt.
Skaitykite plačiau:
https://kaunas.kasvyksta.lt/2023/08/28/112/specialiai-kas-vyksta-kaune-advokatas-nupiese-mergaites-pagrobimu-itariamo-vyro-paveiksla/: Bendravimo tvarka https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/papasakojo-kaip-jauciasi-pagrobto-vaiko-mama-jai-tai-yra-didziulis-smugis.d?id=94328335: Bendravimo tvarka https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/08/29/news/su-pagrobto-vaiko-mama-dirbantis-advokatas-a-svanys-garbina-rusija-neturi-jokiu-tevystes-igudziu-28179602: Bendravimo tvarkahttps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-rusija-isvezta-mergaite-jau-lietuvoje-56-2106752